Pastaruoju metu dažnai tenka susitikti prie kavos puodelio su įvairiais žmonėmis. Laisvesnis darbo grafikas leidžia šį malonumą. Tad vieną popietę turėjau malonumo paplepėti su Povilu, kraustymo paslaugas Vilniuje teikiančios įmonės vadovu. Žinoma, kalba sukosi ir apie darbus bei įdomiausius jų aspektus – juokingus įvykius, nesusipratimus, dažniausiai pasitaikančias klaidas, kurias daro besikraustantys lietuviai. Pokalbis išties buvo turiningas, nes aš ir pati pakeičiau ne vieną gyvenamąją vietą ir turiu pakankamai kraustymosi patirties. Net keturis kartus krausčiausi iš vieno miesto į kitą, o kiekviename mieste pakeičiau po minimum 2 butus/namus. Ooo, taip – tikrai nesu sėsli 🙂 Taigi, po pokalbio su Povilu pagalvojau, jog reikėtų apibendrinti tai ką sužinojau ir savo pačios patirtį bei parašyti kelis esminius patarimus, kurie praverstų besikraustantiems.
Kuomet kraustosi studentas į universiteto bendrabutį, viskas telpa į vieną lagaminą. Kaip ten sudėsi, kaip susipakuosi nėra taip svarbu, nes daiktų nedaug. Tačiau kuomet kraustosi visa šeima iš vieno būsto į kitą, jau reikia rimtai viską apsvarstyti. Jei tenka kraustytis su visais baldais – tikrai nepavyks persikraustyti su savo automobiliu. Mes ne kiniečiai, kurie sugeba užsidėti dvigulę lovą ant mašinos stogo 🙂 Kraustymo paslaugos šiuo atveju bus naudingesnės nei bandymas viską sukišti į mažytę mašinytę.
Taigi, keli patarimai:
- Kraustymo paslaugos Vilniuje pakankamai populiari paslauga, tad nesitikėkite, jog paskambinus ir pasakius „noriu kraustytis“, būsite suprasti. Laiką planuokite iš anksto, susitarkite mažiausiai prieš porą – trejetą dienų. Geriausia skambtelėti prieš savaitę ir pasitikslinti dėl kraustymo įmonės užimtumo. Taip paskutinėmis dienomis nereikės paniškai ieškoti kas perveš visus daiktus.
- Pakuojant baldus praverčia kartonas ir pakavimo plėvelė (pardavinėjama rulonais bet kokiame didesniame prekybos centre). Išsikišusius baldų kampus, kuriems labiausiai gresia nubraižymas, apdėkite kartonu ir užvyniokite plėvele. Plėvelė neskirta apsaugoti, tačiau ji prilipina kartoną prie baldų, o taip pat pakrovus baldus į automobilį leidžia jiems sulipti ir taip mažiau judėti pervežimo metu.
- Į dėžes įprasta pakuoti viską – kosmetiką, kanceliariją, drabužius, indus ir kitus daiktus. Trumpiniai ant dėžių padeda atsiminti, kas kur sudėta, tačiau visiškai neinformuoja krovėjų apie tai ar daiktai dėžėje yra dūžtantys. Nors krovėjai nemėto dėžių, tačiau žinojimas, jog tai dūžtantys daiktai leidžia imtis papildomų atsargumo priemonių nešant bei planuojant kaip sukrauti dėžes į automobilį.
- Pasiruoškite svarbiausią „išgyvenimo dėžę“ pirmai nakčiai naujame būste. Persikrausčius tampa sudėtinga rasti reikiamus daiktus, nesvarbu kaip sąžiningai rašėtės kas kokioje dėžėje yra supakuota. Tad geriau pagalvokite ko gali prireikti pirmąjį vakarą (dantų šepetėliai, chalatas, pora puodelių arbatai, arbata, vaistai, atsuktuvas ir pan) ir susipakuokite į vieną ar porą dėžių. Nereikės kankintis ieškant svarbiausių išgyvenimo daiktų.
- Rezervuokite vietą kraustymo automobiliui. Tai paprasta. Pastatykite savo automobilį arčiausiai laiptinės, o atvažiavus krovininiam automobiliui užleiskite jam vietą. Neturite automobilio – susitarkite su kaimynu. Juk bus labai nepatogu jei reikės nešti baldus pro automobilių stovinčių prie laiptinės tarpą.
Visa kita manau yra elementaru. Juk visi protingi supranta, jog pakuojant indus reikia suvynioti juos į laikraščius, drabužius yra patogiau sudėti į maišus nei dėžės, o pakuojant krištolą į didelę dėžę pirma reikia įvertinti ar dėžės dugnas atlaikys svorį. Žodžiu, kraustymasis yra tikras nuotykis ir kiekvienas jų yra nauja patirtis.
Kiek žinau, tai dėl kraustymosi paslaugų rekomenduoja kreiptis prieš 2-3 dienas. O šiaip tai puikus patarimai, kurie tikrai pravers kraustantis 🙂
Kraustimasis tikra kancia. Jei neturi mikriuko,tai betkokiu atveju reikia nuomotis arba pasinaudoti perkraistimo paslaugomis.