Arba „Smulkaus verslo reklama internete”. Tinklalapiai skirti reklamuotis laisvai samdomiems darbuotojams (freelanceriams) pradėjo dygti kaip grybai po šilto rudens lietaus. Tai lėmė naujos verslo tendencijos bei laisvesnis mąstymas. Vadovai supranta, kad darbuotojas yra vertingas tiek, kiek pridėtinės vertės įmonei jis sukuria. Reikalingas motyvuotas darbuotojas, o ne kantriai sėdintis 8:00 – 17:00 darbe. Dažnai reikia darbuotojo trumpam laikui, konkrečiai specifinei užduočiai atlikti, tad lengviau ir pigiau rasti laisvai dirbantį specialistą, nei ieškoti nuolatinio darbuotojo ar įmonės. Trumpalaikių sutarčių pagrindu dirbančių darbuotojų poreikis auga, tad auga ir pasiūla – žmonės randa motyvacijos dirbti savarankiškai tai kas jiems patinka, be pikto boso virš galvos. O atitinkamos platformos leidžia susitikti darbdaviui ir darbuotojui daug…
Filmai smegenų vingiams pravalyti
Paskutiniu metu nebegaliu savęs vadinti etatine filmų žiūrėtoja. Keista, kaip pasikeitimai gyvenime atitolina nuo jau įpročiu tapusių filmų vakarų. Bet jau pradedu susiimti. Filmų sąrašas pavadinimu „Būtina peržiūrėti!” pilnas, belieka tik skirti jiems laiko ilgais rudens vakarais. Taigi, ką žiūrėjau spalio mėn? Nedaug. Bet visus galėčiau rekomenduoti. Cloud Atlas / Debesų žemėlapis (2012) De žavu. Gyvenime tikrai būna momentų, kuomet smegeninę perskrodžia mintis, jog tai jau matei, darei, jautei. Vieni galvoja, jog tai išsigalvojimas, kiti, jog erezija, treti tiki persikūnijimu ir ateities numatymu. Nesvarbu. Filmas ne apie de žavu, nors žvelgiant į aktorius ir į jų personažų laikas po laiko pakartojamus veiksmus skirtingais laikotarpiais, prisimenu šį skambų žodį. O filmas…
Kulinarinių kelionių užrašai. Vokiečių restoranas Marille
Kažkodėl karts nuo karto mūsų kompanijos išvykos, ekskursijos ar šiaip pasitrynimas mieste įgauna kulinarinį atspalvį. Išvykstame į kelionę ir besižvalgydamos į architektūrinius paminklus dar spėjame kelias kavines aplankyti, išbandyti jose pateikiamą kavą, būtinai kreminę sriubą ir kokį desertą elegantišku pavadinimu. O kaip paskui smagu pasakyti: „žinai, šioje kavinėje itin skanūs cepelinai, o šioje rekomenduoju užsisakyti firminius sūrio pirštelius, beje jei barmenas tą dieną blondinas, geriau sakykis latte, jis daro latte art”. Oh, argi ne šauniai skamba? 🙂 Tai štai ir vienas eilinis pasitrankymas baigėsi neaiškioje miesto dalyje ir labai labai išalkus. Na žinote, kai reikia pagalvoti kada paskutinį kartą matei maistą lėkštėje ir dingteli mintis „ogi vakar per pusryčius”. Žodžiu,…
O aš dar stebiuosi kur normalūs vyrai
Kur ritasi pasaulis, kuomet vyrukai kaip kokios tuštutės fotografuoja save veidrodyje (gerai, kad nors be duckface), o sesės ieško broliams merginų? Mat jie tokie „liaušiai”, kad patys nemoka susirast… Eh, o aš dar stebiuosi, kodėl nerandu normalaus vyro… Ir čia labai į temą pasirodo Delfi straipsnis apie tai, kaip Lietuvoje mažėja vyrų. Tad nesvarbu ar ieškotum jauno vaikino, ar brandaus vyro – jų trūksta. Facebook Comments Box
Auksinis berniukas sugrįžo!
5 mėnesiai be miesto simbolio. Tai tas pats kas penkis mėnesius vaikščioti nusiskutus plaukus. Keista buvo važiuojant pro šalį nematyti meiliai Auksiniu berniuku vadinamos Šaulio skulptūros – Šiaulių miesto simbolio. O iki tol atrodo nepastebėdavai jog ji ten yra. Supranti, kad myli kai prarandi – taip sakoma apie meilę. Tas pats, ko gero, sakytina ir apie miesto simbolius. Šiandien stebėjau kaip Auksinis berniukas sugrįžta į savo vietą. Atsargiai, lėtai, bet užtikrintai, chirurgišku tikslumu su kranu pakelta skulptūra greit buvo pastatyta ant 18 metrų aukščio kolonos. Skambant Šiaulių miesto pučiamųjų orkestro muzikai susirinkę keli šimtai šiauliečių užvertę galvas į viršų atidžiai stebėjo dviejų darbininkų ir krano veiksmus. Visgi toks įvykis nėra…
Ar aš girta, ar čia girti rašė?
Vasara baiginėjasi, bet mes vasaros tradicijų dar nelaužome. Šiandien pietums gardus ant ugnies keptas kepsnys. O prie gero kepsnio visai neblogai išgerti ir nedidelį bokalą alaus. Kadangi alus nėra pas mus einama prekė, užbaiginėjame dar nuo Galapagų likusį alaus skardinių inventorių. Ir štai pradėjusi skaityti užrašus ant skardinės sutrikau. Ar čia aš skaityti nebemoku?… Cituoju: „Toks pat kaip tada, taip ir šiandien jaučiamas malonus jojo kartumas daugybės aromatinių apynių yra sukurtas”. Bandau skaityti skirtingomis intonacijomis, pabrėžiant skirtingas vietas. Na gerai pasiginčijus gal ir sutikčiau, kad tas žodelis „yra” yra savo vietoje, nes negali būti, jog čia įvelta klaida, bet šios frazės skaitymas akivaizdžiai mane verčia jaustis girta ir neišprususia. Facebook…
Smulkmenos, kurios džiugina
Prisiminimui apie sekmadienį. Nuostabų laiką ir suklydusius meteorologus. Facebook Comments Box
Interneto archyvuose pasikapsčius…
Kažkaip benaršydama interneto archyvuose aptikau savo pirmąjį prisilietimą prie interneto tinklalapių. Apie 2003 metus savo domėjimąsi ateiviais, mistiniais reiškiniais ir pan. perkėliau į internetą. Paprastas html tinklapiukas kurį dariau savomis rankomis, su mano mėgstamiausiomis spalvomis – juoda ir žalia. Gaila neišsisaugojo pagrindinio puslapio nuotrauka tokio žalio ateiviuko. Žiūrint iš dabartinės perspektyvos tinklalapis juokingas. Bet tuo metu, kuomet svarsčiau rinktis IT’išnikės profesiją, sėdėjimas nagrinėjant html kodą atrodė labai linksmas užsiėmimas (draugės nesuprato apskritai, draugai nesuprato kodėl ne Super Mario žaidžiu). Prisimenu, vėliau perkėliau tinklalapį ant php platformos, vėliau perėjau prie forumų administravimo, vėliau kažkur „paklydau” ir taip netapau programuotoja. Ir gerai, ramesne sąžine dabar galiu komanduoti kolegoms programeriams 🙂 Facebook Comments…
Atostogos Anglijoje. Norėčiau sugrįžti, gyventi – ne.
Šio sezono atostogos prasidėjo nuo kelionės į lietuvių pažadėtąją žemę – Didžiają Britaniją. Keliavau pirmą kartą. Esu viena iš tų nedaugelio lietuvių, kurie nedegė noru dirbti šaldytuvuose, fermose ar viešbučiuose atostogų nuo studijų metu, tad taip ir nebuvau ten nuvykusi. Šiais metais su draugėmis nusprendėm jog reikia įkišti nosį į kitokią šalį, kurią valdo karalienė, kurią žinome kaip raudonų autobusų kraštą ir tautų margumyną. Nepasakosiu detaliai kas, kur, su kuo ir kaip. Trumpai. Buvau Bracknell, Winsor, Oxfor ir St. Albans miesteliuose ir žinoma Londone. Taigi įspūdžiai. Eismas. Mane kaip vairuojančią iš proto varė tas jų „atvirkštinis“ eismas. Apie tai kad reiktų sėsti Anglijoje už vairo nėra nė kalbos. Aš ir…
Kaip gimsta anekdotai
Anekdotinės situacijos dažniausiai nėra sugalvotos ar išrastos. Jos tiesiog atsitinka ir vėliau pasakojamos iš lūpų į lūpas. Vakarykščio pasisėdėjimo pas pusbrolį metu vien mūsų gyvenimo istorijų pakako prisijuokti iki pilvo skaudėjimo. O šis rytas padovanojo dar vieną anekdotą. Taigi po pasisėdėjimo grįžau namo vėlokai, net neiškart nuėjau miegoti, nes žinot, paštas, skype, FB… Lūžau mirtinai. Pažadina rakto sukamo spynoje garsas… Gyvenu viena, tad niekas teoriškai neturi eiti pas mane į namus kaip į savus. Miegai išsilaksto iškart, puolu prie durų, gal vagis, gal girtas kaimynas sumaišė butus, bet tada kodėl jam atsirakino durys?… O ten nieko nenutuokiantis vargšas vyrukas laikantis rankose mano buto raktus ir norintis įeiti į vidų. Pora…
