Pro šalį praeina akivaizdūs du turistai su kažkokiu lankstinuku rankose. Maloniai pasisveikinam, apsikeičiam šypsenomis, kurios suokalbiškai išduoda – turistų čia ne prūdai, bet patys kalti – daug praranda, o mes galim mėgautis ramybe. 

Norėjosi pusdieniui pasprukti kur nors, kur nebūtų šurmulio, bet būtų galima pamiklinti kojas ir paganyti akis. Kadangi dažniausiai tenka vykti į Vilnių, Klaipėdą ar Panevėžio link, tai šiaurinė dalis (link Akmenės, Mažeikių) mažai tyrinėta. Kodėl gi neištaisius šios klaidos? 🙂
Taip atsidūriau Papilėje, prie Ventos upės(iš serijos duok Žavintai kavos ir upę ir ji bus patenkinta visą dieną).

Papartynės (Rudikių) vandens malūnas

Vieta žemėlapyje.

Iš tikro pirmasis sustojimas buvo dar prieš Papilę, Papartynės malūne. Ši Ventos upės užtvanka, kiek skaičiau, buvo planuota renovuoti, pritaikyti turizmui, bet jau įsukus į statų, duobėtą žvyrkelį tapo aišku, jog skaičiau utopinius planus. Visgi nepaisant to, kad pora kartų nusikeikus ir pasvarsčius, jog tokiu keliu tik su džipu reiktų važiuot, atvykau ten kur norėjosi likti. Ryški žaluma, upės tekmė ir vandens šniokštimas… Pasivaikščiojimas senu mediniu tiltu, kavos gėrimas žvelgiant į upėje šokinėjančias žuvis. Puiki vieta sustoti piknikui ir pasigėrėti gamta. Yra suoleliai, pavėsinė, tad bent jau šiam reikalui viskas paruošta(tik kavos reikia atsivežti patiems). Beje, vykstant labai lengva pravažiuoti, Ventos regioniniame parke turbiškai mažos ir toli nuo gatvės, net ir gerai matančiam sunkiai įžiūrimos rudos medinės informacinės rodyklės (šiuo sakiniu bandžiau išreikšti baisingą pasipiktinimą).

Papilės Šv. Juozapo bažnyčia

Vieta žemėlapyje.

Privalomas sustojimas – bažnyčia. Turiu keistą įprotį apžiūrėti bažnyčias tik iš išorės, viduje esu buvusi tik tų bažnyčių, kuriose vyko mišios per kokias nors giminės laidotuves(kiekvienas turi keistenybių). Nedidelė, tačiau daili bažnytėlė panašu prižiūrima ir džiugina akį.

Už tvoros yra S.Daukanto muziejus, bet daugeliui tokio pobūdžio muziejų esu nepribrendusi, tad neerzinu savęs ir nekeliu į juos kojos.

S.Daukanto paminklas

Vieta žemėlapyje.

Kaip jau supratote, S. Daukantas ne šiaip sau turi muziejų ir paminklą, o jo vardu yra pavadinta gimnazija. Čia pasirodo jis nugyveno paskutinius savo gyvenimo metus ir yra palaidotas. Iki atvykstant į Papilę šito fakto nežinojau.

Penkiolikakamienė liepa

Vieta žemėlapyje.

Iš ties įspūdingas medis su daugybe kamienų. Keli jau nukirsti, nes pradėjo pūti, vienas gražiai nugulė ant šono, tačiau vis dar atrodo įspūdingai.

Šalia liepos yra ir aikštelė sustojimui, tad drąsiai galima privažiuoti automobiliu. Visgi, kaip matyti nuotraukoje, stovėjimo aikštelė pavogta iš krepšinio aikštelės. Nesu tikra ar tai geras sprendimas, tuo labiau, kad miestelis nedidelis ir nuo aikštelės prie piliakalnio, kur palikau mašiną, ateiti truko gal penkias minutes.

Beždžionių tiltas per Ventą

Vieta žemėlapyje(priėjimas iš Kranto g.).

Šio tilto nėra turistams skirtuose aprašymuose. Tačiau mėgstu tiltus, todėl nepraleidau progos praeiti juo. Jis veda per laukus iki gyvenvietės, o iškart perėjus tiltą susitikau du šaunius žirgus. Vienas iš jų tooooks rėksnys, jog visas miestelis skambėjo 🙂 Aišku, vaizdas nuo tilto taip pat vertas dėmesio.

Papilės piliakalnis

Vieta žemėlapyje.

Pirmą kartą mačiau piliakalnį ant kurio įrengtos kapinės. Net nežinau… pasijutau keistai. Esu užlipusi ant daug Lietuvos piliakalnių ir visi jie tarsi kvietė akimirkai sustoti, pažvelgti į tolį, nusiraminti ir pailsėti prisėdus kalno viršunėj. Tačiau iš čia norėjosi nešdintis kuo greičiau. Apie romantišką pasisėdėjimą ant piliakalnio su kava nebuvo nė minties. Visgi, vaizdelis įdomus.

Jurakalnis

Vieta žemėlapyje.

Į šitą vietą tikrai grįšiu, nes jau mačiau pamatus apžvalgos bokštui 🙂 Nors pagal stendus ir informaciją internete matau, jog darbai gerokai atsilieka, visgi tikiuosi, jog vasarą ar iki rudens jis jau stovės. Tačiau ir dabar čia itin gražiai sutvarkyti takeliai, yra medinis apžvalgos bokštelis, tad yra ką veikti ir kuo grožėtis.

Papilė mažas miestelis (vos 1000 gyventojų), ramus ir sakyčiau jaukus. Atvykus tereikia „numesti” mašiną ir leistis į pasivaikščiojimus ieškant įdomių kampelių. Pačiame miestelyje rodyklės į lankomus objektus pakankamai aiškios(nors ir tokios pat medinės, bet miestelio kontekste jau geriau matomos), tad galima drąsiai jomis vadovautis turistaujant.

Beje, mėgstantys pasiplaukiojimus baidarėmis, privalo išbandyti Ventos upę. Papilėje mačiau taip pat yra baidarių nuomos punktas, tad išvyką galima puikiai suderinti su baidarėmis ir taip susiplanuoti visą smagų ir aktyvų savaitgalį 😉