Vasara baiginėjasi, bet mes vasaros tradicijų dar nelaužome. Šiandien pietums gardus ant ugnies keptas kepsnys. O prie gero kepsnio visai neblogai išgerti ir nedidelį bokalą alaus. Kadangi alus nėra pas mus einama prekė, užbaiginėjame dar nuo Galapagų likusį alaus skardinių inventorių. Ir štai pradėjusi skaityti užrašus ant skardinės sutrikau. Ar čia aš skaityti nebemoku?…
Cituoju: „Toks pat kaip tada, taip ir šiandien jaučiamas malonus jojo kartumas daugybės aromatinių apynių yra sukurtas”.
Bandau skaityti skirtingomis intonacijomis, pabrėžiant skirtingas vietas. Na gerai pasiginčijus gal ir sutikčiau, kad tas žodelis „yra” yra savo vietoje, nes negali būti, jog čia įvelta klaida, bet šios frazės skaitymas akivaizdžiai mane verčia jaustis girta ir neišprususia.
Čia matyt ir yra tas atvejis, apie kurį sako: „neišgėręs nesuprasi”. 🙂
O man primena senovinę kalbą kur sakinio struktūra gana paini
Tai yra citata, parašyta senovės lietuvių kalba taip kaip originale. Todėl skamba keistai. Tačiau iš tikrųjų viskas čia ok. Na, gal galėjo kokiose kabutėse ar su šaltinio pavadinimu užrašyti, kad būtų aiškiau, bet tai jau smulkmenos 😉