Gamta (įskaitant uodus), tyras oras, 0 žmonių ir apgalvotas akmenų rūžos pažintinis takas. Puodelis kavos (aš kitaip negaliu gi) ir 1,3 km takeliu patraukiu pirmyn į pažinimą.

„Akmuo yra akmuo, koks dar pažinimas?”, – garantuoju kas nors to klausia mintyse. Iš tikro akmuo turi paslapčių, jo istorija yra įdomi ir įtraukianti, kuomet moki ir nori klausytis. Daiktai, tokie, kaip kasdien koja paspiriamas akmuo, yra tokia kasdienybė, jog apie jį negalvoji. Todėl tokie pažintiniai takai kaip Akmenų rūžos takas Tytuvėnų regioniniame parke, yra puikus aplinkinio pasaulio pažinimo pradžiamokslis.

Viena ausim buvau girdėjus, kad tai naujas pažintinis takas 50 km spinduliu nuo Šiaulių, tad tereikėjo išsigooglinti koordinates ir patraukti ta linkme vieną gražų sekmadienio rytą. Kad naujas ir dar nenutryptas turistų, nuvykus išdavė tvarkingi ženklai, suoliukai, pavėsinė ir netgi švarutėlis tualetas. O atidarytas takas buvo 2015 gegužę. Tad galima buvo ramiai, koja už kojos keliauti ir žvalgytis.

Kas ta akmenų rūža? Rūža – toks įdomiai skambantis žodis (kaip jis man patinka!), kažkodėl norisi galvoti, jog žemaitiškas. Rūža – tai ruožas. Ledynmečio stumdyti ir žeme volioti akmenys nutirpus ledynams čia ir liko – susiformavo ruožai, vieni iš ledynmečio pėdsakų įrodymų. Pažintiniame take yra atkasta atkarpa, kurioje būtent ir matomas pati rūža:

Mūsų žemėje būta dvidešimties ledynmečių, tuo tarpų Lietuvą pasiekė vos 4. Įdomu kiek turėtume akmenų rūžos takų, jei mus būtų aplankę visi 20 ledynmečių?

Likusi pažintinio tako dalis pasakoja akmens istoriją – kaip akmuo tarnavo religijai, kaip jie tapo statybos medžiaga, mechanizmais arba kuo susijęs sportas ir akmuo.

Neįsivaizduoju kas per daiktas, bet randasi prie stendo sportas 😀 Tokį akmenuką nebent Savickas pakeltų, tad spėju čia tikrai ne populiariojo sporto inventorius.

Yra ir meno – net keli menininkai prisidėjo ir sukūrė skulptūras, menines instaliacijas akmenų tema. Tad akis tikrai yra į ką paganyti.

Kaip nuvykti?

Akmenų rūžos koordinatės. Vykstant nuo Šiaulių pusės, posūkis į kairę vos tik pravažiavus Kiaunorius ir tuomet miško keliuku iki vietos. Sustatyti ženklai, tad tikrai nėra klaidu.

Manau, jog netyčia būnant netoli, reikėtų užsukti. Jaukus miško takelis, sutvarkytas ir prižiūrėtas, su daug įdomios informacijos.

Beje, grįžusi užtikau straipsnį apie įdomius pažintinius takus. Neapsigaukite – ten žemėlapis iš oro, net ir su menkomis savo geografijos žiniomis būčiau tiksliau sudėliojusi. Tame žemėlapyje Akmenų rūžos pažintinis takas priskirtas Vilniui. Štai kai geras daiktas, tai ir nori nusavinti 😀