Todėl kad kiti turi viską. Šiais laikais daugelis interneto gyventojų turi bent po kelis greitųjų žinučių programas – skype, icq, gtalk, AOL, MSN ir t.t. Ar ne tiesa? Taigi keičiantis kontaktais dar nė karto neteko susidurti su žmogumi neturinčio skype. O mano kontaktų sąraše jų yra nei daug, nei mažai – 33, iš kurių su 24 bendrauju kasdien(šeima, viršininkai, kolegos, bendrakursiai, draugai). Galbūt esu pernelyg konservatoriška, tačiau mėgstu paprastumą ir aiškumą. Skype naudoju susirašinėjimui, skambučiams į užsienį ir šachmatų žaidimui su drauge Briuselyje. Taigi skype patenkina visus mano poreikius ir nereikia ieškoti kuo jį pakeisti. Tačiau tai nereiškia jog kitų nesu bandžiusi. Labiausiai nuo mano išbandymų kentėjo icq ir MSN,…

… gerai uždirbančio ir gero lovoje. Pageidautina programuotojo. Skaitinėdama Žilvino Sadausko blogo įrašą, kur jis bando įsiteikti, jog programuotojai yra geriausi vyrai, prisiminiau kažkada skaitytą ir su draugėmis prie eilinio kavos puodelio nagrinėtą straipsnį apie vyrus darboholikus. Tai buvo psichologų atlikto tyrimo išvados, kur sakoma jog vyrai darboholikai yra geriausi meilužiai. Tokia išvada buvo pagrįsta tuo jog darboholikai parėję iš darbo, jaučiasi blogai dėl to kad neskiria savo moteriai pakankamai dėmesio ir nesąmoningai bando tai kompensuoti lovoje. Ir jiems tai gerai sekasi. Taigi gerų būsimo vyro kriterijų sąrašą papildė šis užmaskuotą reikšmę turintis „darboholikas“. Tačiau turime nepamiršti jog kiekvienas pliusas šalia turi minusiuką. Taigi minusai gyvenant su vyru darboholiku: vienišas…

Po Karolio ir dar kelių blogerių pasisakymus/pamąstymus apie „paskutinius“ įrašus ir blogerių mirtis(tfu tfu tfu – beldžiam į medį) man žodis „paskutinis“ kažkodėl tapo juokingas. Taigi šiandien yra paskutinė oficiali mano atostogų diena. Pirmadienį reikės sugrįžti į darbą, o ir mokslai taip pat vėl prasidės. Vienas iš mano šefų mane „nudžiugino“, jog visą savaitę nesirodys darbe. Taigi man teks dirbti už du. Žadėjo moralinį palaikymą, tik įdomu ar į moralinį palaikymą įeitų nusiskundimų išklausymas 6 val ryto?… Velniukas… bet, kad žinotų kaip rizikuoja… Juk man gali patikti dirbti jo darbą ir paskui aš galiu užsinorėti užimti jo poziciją. Nors… man ir taip šiuo metu darbų užtenka, tad gal nesiveršiu labiau…

Padariau generalinę tvarką savo kompiuteryje. Radau net to ko nežinojau ten esant… Dvi valandos traukinyje iš Šiaulių į Klaipėdą – tai geriausias laikas darytis generalinį kompiuterio tvarkymą. Nes nėra interneto, kuris mane atitrauktų, nėra pažįstamų žmonių, kurie mane kalbintų, nėra ką daugiau veikti. Taigi sėdau peržiūrėti visus failus, susidėlioti visus po tris diskus išsimėčiusius dokumentus į atitinkamus katalogus. Ištrinti vienodus failus. Gera valanda šlamšto peržiūros ir mano kompiuterio kietajame diske atsirado 10GB daugiau laisvos vietos. Tokios generalinės tvarkos nedariau nuo pat šito laptopo nusipirkimo, t.y. beveik 3 metai. Tai ir suradau tokių dalykėlių kuriuos buvau visiškai pamiršusi ir žiūrėjau į juos kaip į pirmą kartą matomą daiktą. Štai šituo norėčiau…

Ne ne, tai ne dar vienas japonų ar amerikiečių išradimas, nors kažką panašaus tikiu jie jau sukūrę. Kadaise karaliai ir kiti svarbūs žmonės bijodami būti nunuodyti maistą pirmiausia liepdavo ragauti tarnams. Kadangi mano šeima nėra itin kažkuo įtakinga, kad kas pultų nuodyti ir namuose tarnų nėra, tai sakyčiau maisto testavimas (nežinau kokį kitą žodį čia labiau tiktų naudoti) nėra aktualus. Tačiau tai nereiškia kad maisto testavimo įrankis namuose negyvena. Dar ir kaip ji čia gyvena. Pavadinimas katė, modelis Heka, versija 2001. Gurmanė, mėgstanti šviežius produktus ir skirianti kas yra skanu, kas ne. Štai šiandien pavyzdžiui nusipirkom dviejų rūšių kiaulienos faršą. Vieno ragavo su malonumu, nuo kito nusisuko vos pauosčius. Išvada:…

Turiu naują pravardę – „ežiukė“. Mama iš kažkur atkapstė senovės Arijų horoskopą, pagal kurį aš esu gimusi ežio metais. Pasidomėjau internete kas rašoma apie ežiukus. „Šiuo laikotarpiu gimęs žmogus – nenuspėjama, „dygliuota“, besiblaškanti asmenybė. Ežiai turi puikią atmintį, ypač regimąją. Jie yra atidūs detalėms, net šiek tiek smulkmeniški. Draugystėje ir meilėje šie žmonės ištikimi iki mirties. Gali viską pamiršti, kai paliečiami jų jausmai. Tačiau ežio metais gimusiajam antitotemas lemia, kad žmogus gali tapti prisitaikėliu, noriai taikstytis su melu ar net išduoti draugus.“ Oficialiai netikiu horoskopais. Tačiau kartais randu juose dalį tiesos… „nenuspėjama, „dygliuota“, besiblaškanti asmenybė“ – aga, čia apie mane 🙂 Hmmm… norėjau pasipuošti savo kompiuterį wallpaper‘iu su ežiuku, bet…

Daugiau nei pusė vyrų aplink mane yra kompiuterastai(mano žodyne apibendrintas vardas serverių administratoriams, web dizaineriams, programuotojams ir pan). Ir giminėje tokių yra, ir darbe, ir draugų tarpe. Tad man būnant moteriškos giminės atstovei įdomu ką kompiuterastai mano apie moteris. O štai čia atsakymas į mano klausimą. Kelios labiausiai patikusios mintys: Moteris – internetas: prie jos sunku prisibrauti Moteris – serveris: visada užimta, kai jos jums reikia Moteris – “Screen-saver“: nieko nemoka. Bet tokia fainulka!!! Moteris – daugialypė terpė (multimedija): pliurpia žavingas nesąmones Moteris – vartotojas: laužo viską, o jos reikalavimai dideli Moteris – el. paštas: iš dešimties jos frazių aštuonios gryna nesąmonė Daugiau>>

Daugelis skeptiškai žiūri į pasakymą, kad kaktusai sugeria kompiuterių ir apskritai technikos skleidžiamą radiaciją. Kiti apskritai pradeda ginčytis iki paraudonavimo jog technika jokių kenksmingų bangų neskleidžią. Tačiau ne esmė. Mano įsitikinimu jei kambaryje yra kompiuteris, jame turi būti ir kaktusas. Pirmiausia jis sugeria neigiamas kompiuterių ir žmonių (tų kuriems nesiseka programuoti ir pastoviai pyksta) skleidžiamas bangas. Antra, tai vienintelis augalas galintis išgyventi kritinėmis sąlygomis – „kompiuterasto“ kambaryje(juk stereotipiškas „kompiuterastas“ pamiršta net miegoti, o ką kalbėti apie augalų laistymą). Trečia, gražu kai kambaryje yra bent truputis žalumos(na gerai tai jau mano moteriška logika). Mano tėvų namuose daug kaktusų, bet ir technikos čia daug. Pas mane kaktusas neprigijo – teks vėl iš…

Alkoholio reklamos draudimas sukėlė tikrą pūgą Lietuvoje. Visi tik ir kalba, kad tai žlugdo krepšinį. Aš net pamečiau viso šio veiksmo giją nuo pernelyg didelio srauto informacijos. Kaltinami vieni, kaltinami kiti, prognozės, spėjimai kritika. Na ir kas – vis tiek alų kaip gėrėm taip ir gersim. Iš mano moteriškos pozicijos tai man net patinka alaus reklama – vos ne menas – su mintim, idėja potekste. O štai vaistų reklama… Vat ką ištiktųjų reiktų drausti! Prisižiūri žmogus visų tų vitaminų, papildų, įvairių vaistų reklamų ir jauti žmogus kaip sergi. Staiga sužinai, kad tavo atmintis nėra gera, kad daugiau į pilvą telpa išgėrus kažkokių tabletukių, o išblaivinimui irgi yra preparatai… Taip ir…

Iš tikrųjų. Juk daugeliu atveju tai tik ilgas, sausas tekstas apie aparato sudedamąsias dalis ir kaip jis veikia. Jei nėra paveiksliukų taip ten pavartyti nesinori… Man nuo pat mažų dienų taip. Prisimenu kai man buvo 11-12 metų, tėvams nusipirkus galingą muzikinį centrą sugebėjau kol jie grįžo iš darbo (pirko per pietų pertrauką) pasijungti centrą, suprogramuoti visas radijo stotis, išbandyti cd leistuvui skirtus miksavimo elementus ir visą kita biesą. Žodžiu per dvi tris valandas perpratau tą žaisliuką. Tas pats buvo su TV, DVD grotuvu, kompiuteriu ar sakykim bet kokia programine įranga(neskaitau manual‘u). Tačiau šiandien patekau į aklavietę. Nusprendžiau pirmą kartą išbandyti naująją mūsų orkaitę – iškepti bulvių plokštainį… Bet teko gėdingai…