Dėkui mūsų „sraigiams”, kurie rado nerealią vietą mūsų palapinėms – prie ežero, šalia aktyvios zonos. Vaizdas nuo palapinės nerealus, muzika iš aktyvios zonos skambėjo vos ne stereo garsu.
Dėkui kaimynui, kuris įrodė jog knarkti galima ir labai ritmingai, ir miegoti 23,5val per parą(daugiau net už mūsų sraigius).
Dėkui kaimynams už nugaros, kurie apšvietė mus apie Lietuvos geo-politinę-šiluminę-tautinę situaciją ir įrodė jog jotvingiai(!) vis dar egzistuoja.
Dėkui sesutei kuri eilinį kartą patvirtino mūsų tvirtą būdą ir sugebėjimą susitvarkyti įvairiose situacijose. „A tai ką mes ne mergos? Vinis į mūrą įkalėm -pasistatysim ir tą palapinę, ir šašlikinę užsikursim” – taip ir buvo.
Dėkui žaviems jaunuoliams prie vandens dviračių nuomos punkto – turėjom į ką pavėpsoti ir pavarvinti seilę sėdint ant lieptelio.
Dėkui žaviam „žadintuvui”, kuris žadino visą aplinkinį palapinių rajoną skambia daina „labas rytas, štai ir aš, toks pat debilas kaip ir vakar”.
Dėkui kaimynams už folklorinių dainų ir posakių pamoką. Niekada nebepamiršim skambios dainos „pragėriau aš žirgelį, ir nach** man jo reik, iki palapinės ir pėškom galiu pareit”.
Dėkui Vero cafe už kavą, kad po trumpo miego galėtume žvaliai praleisti kitą dieną.
Dėkui už Bliuzo naktis! Už gerą savaitgalį. Dėkui už gerus draugus šalia.
O dabar…laukiam Roko naktų.
*sraigiai – vyriškos lyties būtybės leidžiančios laiką palapinėje. Galva išlindusi iš palapinės ir bendrauja, reaguoja į aplinkinį pasaulį, o visas kūnas palapinėje. Kaip namelyje. Kaip sraigės namelyje. Užtat ir sraigiai.