Kai pats nusprendi atsitraukti nuo interneto jautiesi vienaip. Jei internetą iš tavęs atima be tavo sutikimo jausmas tikrai nekoks… LitNet’as šį savaitgalį darė kažkokius pakeitimus (kaip mus informavo „changing major pieces of equipment“), tad atjungė mums internetą. Žodžiu penktadienį visuotinė panika: visi siuntėsi į kompiuterius ką tik galėjo, kad savaitgalį galėtų išgyventi. Žinot, visai kaip prieš kokį karą – kaupė atsargas. Ir ką manot – išgyvenom. Kiek rodo pirminės apklausos, mūsų studenčiokai per dvi dienas pasidarė daugiau darbų negu per visą savaitę. Taip pat daugiau bendravo gyvai, o ne per skype, msn ir kitus interneto vėjus.
Šeštadienio vakare valandžikei gavau vodafone pasinaudot. Pasitikrinau paštą, paskaičiau GoogleReader ir … ir daugiau nežinojau ką daryt. Kai turi limituotą laiką naudotis internetu, tai kažkaip net nesinori kažką pradėt rimtai daryt, nes žinai kad nespėsi.
Na, be interneto gyvent tikrai nenorėčiau, bet porai dienų be jo tikrai visai neblogai 🙂 Terapija.
