Daugelis fermentinį sūrį tiesiog vadiname olandišku. Bent jau savo aplinkoje dažnai tai girdžiu. Todėl nuvykus į Nyderlandus arba kaip papratę sakyti Olandiją, tiesiog privaloma išragauti kuo daugiau sūrių. Tą ir padarėme.
Tiesiog idealu tam yra po visur pasklidusios firminės sūrio parduotuvėlės. Įjungi lietuvišką režimą, įeini į parduotuvę kaip įeini pirmą kart, paplepi su pardavėjais, padegustuoji max 7 rūšis, kad neatrodytum apžora ir eini tolyn. O poros dienų jau esi išragavęs beveik visą asortimentą ir žinai kas patinka, ką nori parsivežti namo.
Į mano lauktuvių krepšelį įkrito dvi sūrio rūšys. Pirmasis – Baby Gouda – tradicinis, lengvas, jaunas karvių pieno sūris, kuris idealiai tinka viskam, tiek sumuštiniams, tiek užkandžių lėkštei. Toks saugus variantas, nes tokį sūrį ir vyresnės tetos supras, ir draugai neišpeiks.
Antras pirkinys – išdegustuotas iš netipiškų variantų – kokoso skonio sūris. Kadangi man kokosas patinka, šis skonis kaip mat tapo mano mylimiausiu. Tiesiog pasaka!
Dar tarp netipiškų paminėčiau sūrį su levandomis, kažkas netikėto paragauti.
Mane truputį nustebino, kad tradiciškai olandai sūrį valgo su garstyčių padažais. Pačiais įvairiausiais. Sūris supjaustytas, merkiamas į padažą ir skanaujama. Skamba kaip nuolatinis sūrio vakarėlis. Man labiausiai patiko garstyčių- spanguolių padažas. Tad ir jo mažas indelis nukeliavo į lauktuvių krepšelį.
Nesu garstyčių ekspertė ir iki tol nesureikšmindavau, tačiau dabar, kuomet sužinojau, kokio skonio gali būti garstyčios, tarsi atsiverė akys ir dabar žvalgysiuos, kur kažko panašaus įsigyti Lietuvoje.
Beje, Amsterdame tarp siūlomų dienos turų yra ir apsilankymas bei degustacija sūrių fabrike. Manau visai vertas dėmesio reikalas, kurio neišbandžiau dėl laiko trūkumo.