Skamba telefonas. Atsiliepiu. Su manimi sveikinasi kažkoks vyrukas. Paklausia kaip sekasi. Ir prisistato: “čia Kenan, iš Turkijos. Prisimeni mane?” Pasakyta kaip gražiai lietuviškai jog tikrai nesitikėjau jog tai gali būti ne lietuvis. Puse likusio pokalbio ir buvo lietuviškai, kol nejučia vis pereidavome prie mums įprastos anglų kalbos. Su Kenan susipažinau prieš keturis metus, kai dirbau su EILC programa LCC tarptautiniame universitete. Tai buvo pirmoji šių kursų laida mano universitete. Tris savaitės intensyvaus mokymosi lietuvių kalbos. Kai kurie studentai žiūrėjo į tai aplaidžiai, kiti studentai nuoširdžiai mokėsi. Kiekvieną dieną jie vis daugiau lietuviškų žodžių vartojo, vis rišlesnius sakinius suregzdavo. Kai teko dalyvauti jų egzamine žodžiu pati buvau nustebusi kokius pasakojimus jie…
Profesinė kalba ir nesusikalbėjimas
Nesu geek‘ė, bet mėgstu su IT susijusias temas. Dėstytojai kartais susuka „zūbus“ kai pradeda rašyti „peiperius“ apie „digital marketing“, CRM ar technologijų ir inovacijos svarbą bei įtaką ekonomikai. Todėl dažnai susiduriu su problema jog tenka ilgai ir nuobodžiai aiškinti man suprantamus terminus kitiems nesuprantantiems. Išdalies kartais tai naudinga, galiu nusikalbėti kaip didelė ir niekas net nesumirksės 🙂 Ir gyvenimas dažnai būna kaip šiame anekdote: Pasakoja firmos direktorius: – Sugedo mano kompiuteris. Neįsijungia ir viskas. Išsikviečiau mūsų adminą. Tas atėjo, sudėjo rankas, lyg melstųsi, pakėlė akis į viršų ir ėmė kažką burbuliuoti. Paskui dešimt kartų apsuko mano kėdę, dar kažką nesuprantamai suburbuliavo, spyrė į mano kompiuterį, vėl pakėlė akis į dangų,…