Per kiek laiko gali išmokti lietuvių kalbą?

Skamba telefonas. Atsiliepiu. Su manimi sveikinasi kažkoks vyrukas. Paklausia kaip sekasi. Ir prisistato: “čia Kenan, iš Turkijos. Prisimeni mane?” Pasakyta kaip gražiai lietuviškai jog tikrai nesitikėjau jog tai gali būti ne lietuvis. Puse likusio pokalbio ir buvo lietuviškai, kol nejučia vis pereidavome  prie mums įprastos anglų kalbos.

Su Kenan susipažinau prieš keturis metus, kai dirbau su EILC programa LCC tarptautiniame universitete. Tai buvo pirmoji šių kursų laida mano universitete. Tris savaitės intensyvaus mokymosi lietuvių kalbos. Kai kurie studentai žiūrėjo į tai aplaidžiai, kiti studentai nuoširdžiai mokėsi. Kiekvieną dieną jie vis daugiau lietuviškų žodžių vartojo, vis rišlesnius sakinius suregzdavo. Kai teko dalyvauti jų egzamine žodžiu pati buvau nustebusi kokius pasakojimus jie gali kurti. Lietuviškai! O pirmą kartą lietuvių kalbą išgirdo prieš tris savaites.

Su šiais kursais dirbau tris vasaras ir kiekvieną kartą negalėdavau atsistebėti jog studentai vasaros metu, kai norisi tik prie jūros gulėti, sugeba perprasti ir išmokti lietuvių kalbą. Kalbą, kuri kaip mes patys lietuviai esame įsitikinę yra viena sunkiausių pasaulyje(ir aišku viena seniausių). Aš net susirašinėju su kai kuriais iš jų lietuviškai. Ta prasme žmogus pabuvęs pusmetį Lietuvoje ir grįžęs į gimtąją Turkiją/Vokietiją/Lenkiją/Vengriją po poros metų vis dar gali parašyti rišlų 20-ies sakinių emailą lietuvių kalba. Smagu.

Facebook Comments Box
(Perskaityta iš viso: 152, šiandien: 1)

7 thoughts on “Per kiek laiko gali išmokti lietuvių kalbą?”

  1. kai google translate atsirado, e-maila gali issiust praktiskai bet kokia kalba 😛

  2. Google Translate per mažai intelekto turi, kad normaliai įvaldytų lietuvių kalbą 🙂
    O va netingintys užsieniečiai pasistengia ir, kaip matau, puikiai pavyksta.

  3. ar čia tik LCC stilius, ar visur taip – mokantis užsienio kalbą reikia „kurti tekstus”. T.y. nuolat kažką fantazuoti, kažką išsigalvoti… Aš lankiau LCC English Evening Class, tai jau vieną kartą mane tas totaliai užpjovė, pasakiau, kad realus gyvenimas yra tikrai ne mažiau spalvingas ir įvairus – kam čia kažką kurti, kalbėkime apie tikrus, tikrai vykstančius ir įvykusius dalykus. Nes klaikiai įgrįsdavo nuolat kažką fantazuoti, imituoti, suvaidinti ir pan.

  4. Ar yra teko gauti el.laišką kur rašo atseit „aš Afrikos princas, turiu lemoną, negaliu pasiimti, gal padėtum ir užsidirbtum pinigų”?… Gavau tokį išverstą su google translate į lietuvių kalbą. graudžiai juokinga skaityti 🙂

    @ewal, nemanau jog tai vien LCC stilius. Kad ir mokykloj reikia kurti fantazuoti, vaidinti dialogus ir pan. %sijuosdami į įvairias situacijas, pasakodami, kurdami naudojame platesnį žodyną, esame priversti išmokti naujų žodžių ir pan. Taip yra mokamasi.

  5. ewal, mokykloj tas pats. Dažniausiai imituojam įvairias gyvenimiškas situacijas pagal atitinkamas temas. Tai žiauriai erzina ir yra bais neįdomu, bet, žinok, praverčia, iš tikrųjų atsidūrus imituotoj situacijoj.

  6. gal čia mokinukams labiau. kada dar gyvenimo mažai. man, manau, per akis būtų tikrų situacijų ir tikrų įvykių iš patirties. visi tie vertimai fantazuoti man atrodo kažkoks dėstymo defektas. prisipažinsiu, kursų pabaigoje bloga darėsi, kada dėstytoja pakišdavo paveiksliuką ir liepdavo sufantazuoti situaciją. žiūrėjau į ją kaip į trenktą. reikalas tas, kad man ir lietuviškai būtų problema užsiimti tokiomis nesąmonėmis. nesuprantu, negi užsienio kalbos pamokose nėra apie ką kalbėti iš realaus gyvenimo? kuom gi jis netinkamas kalbėti užsienietiškai?

  7. Kiekvienam žmogui skirtingai. Vieniems tas pats mokymo metodas patinka ir tinka, kiti pakęsti negali ir nieko neišmoksta. Aš tingėdavau fantazuoti, bet gal dėl to kad apskritai nesu kūrybinga asmenybė. Bet prisivertusi išmoksdavau. Tiesiog fantazuoji, lieti kažkokias nauajs temas ir jauti jog stringi – trūksta žodžių, tad esi priverstas jų ieškoti, mokytis. Tai progresas.

Parašykite komentarą