Patiko. Nors daugelis reklamų buvo matytos, bet buvo pakankai ir nematytų, kurios sukėlė šypseną ar juoką. Šie patiko labiausiai: Renginio minusas – prieš reklamą rodoma užsklanda be įgarsinimo, tad tarp reklamų mirtina tyla, girdėti kiekvienas krizenimas, popkornų kramtymas ir pat – nejauku. Būtų įgarsinimo būtų buvę drąsiau juoktis, ploti, rėkti, švilpt ir kitaip reikšti emocijas.

Ar kada stebėjote voverę? Judrus, smalsus ir greitas gyvūnas. Žvilgt kairėn, žvilgt dešinėn, trys šuoliai medžiu aukštyn, keturi kairėn, du atgal. Jokios ramybės… Voverės mūsų žodyne yra darboholikai. O voverės-darboholikai pas mus skirstomi į kelis lygius. Pirmas lygis – voverė. Tiesiog darbštus žmogus. Antras lygis – voverė rate. Žmogus užsivertęs darbais ir stengiantis greitai efektyviai juos užbaigti. Bet kuo greičiau bėgi ratu tuo greičiau tas ratas sukasi… Trečias lygis – voverė rate degančia uodega. Lėkimas, apsiėmimas darbų, kurie svilina uodegą. Deganti uodega šiuo atveju arba iš vidaus graužiantis stresas arba ant uodegos lipantis piktas šefas. Ketvirtas lygis – voverė degančia uodega užburtame rate. Darbas, darbas ir nieko daugiau tik darbas.…

Kuomet šeimynykštis patenka į ligoninę, tenka susipažinti su visais ligoninės ypatumais. Net nežinau kokia mano nuomonė apie ligoninę, nes buvo ir gerų momentų ir blogų, ir tokios patirties, kokios nemaniau jog teks patirti ir pajusti. Gauk negaunamų vaistų sekmadienį. Ryte sulaukiu skambučio – palatos gydytoja išrašė receptą vaistams, kuriuos turės leisti jau vakare. Nuvažiuojam paimti recepto ir į pirmą pasitaikiusią vaistinę mieste, nes ligoninės vaistinė sekmadieniais nedirba. Nuvažiavome į 9 sekmadienį veikiančias vaistines ir visose gavome atsakymą jog tokių  vaistų neturi. Iš vaistininkių veido išraiškos pamačius receptą padarėme išvadą jog tokių vaistų apskritai vaistinė nėra turėjusi. Tuos vaistus ištikro leido jau savaitę laiko ir jei dieną prieš(šeštadienį) būtų išrašiusi receptą…

Jau daugiau nei metai dirbu logistikos įmonėje Klaipėdoje. Karts nuo karto darbo reikalais ar tiesiog smalsumo vedina noriu patikrinti internete kokią nors konkurentų, klientų ar partnerių įmonę ar logistikoje dirbantį asmenį. O kartais noriu paskaityti apie tam tikras prcedūras, dokumentus, terminologiją žmonių kalba, o ne skaitant įstatymus ar muitinės aktus ar logistikos vadovėlius. Ir susiduriu su keistu reiškiniu. Nerandu ką skaityti. Kad ir kokiais raktažodžiais ieškočiau, randu arba su logistika susijusių įmonių egzistavmo pėdsakus  interneto kataloguose, kur įrašytas tik emailas ale xxx@takas.lt ir telefonas arba kokį nors tragišką interneto puslapį.  Aišku čia kalba sukasi apie vidutinio dydžio įmones. Stambūs logistikos terminalai žinoma turi normalius tinklalapius. Bet tų rimtų terminalų ne…

Vidurinis pirštas. O jei jis dar parodomas profesionaliai atrodančio orų berniuko tiesioginiame eteryje… Tačiau šiame video kurį iki šios akimirkos peržiūrėjo 614000+ (per penkias dienas) juokingiausia ne tai, kad parodomas vidurinysis pirštas, o tai kaip orų berniukas bando išsisukti iš nemalonios situacijos. http://www.youtube.com/watch?v=jaAaCIrsaak Oi, mano rankos nevaldomos, bando sugniaužti man veidą… 🙂

Ar buvai Izraelyje? Jei buvai, gali pamiršti apie Iraną, Kuveitą, Lebanoną, Libiją, Saudo Arabiją, Sudaną, Siriją ir Jemeną. Rytų konfliktas yra toks stiprus, kad žmonės turintys Izraelio vizą/spaudą pase negali patekti į minėtas šalis. O patys Izraelio gyventojai nuvykę į priešais laikytinas šalis( Lebanoną, Siriją, Saudo Arabiją, Iraką ir Jemeną) gali būti sulaikyti ar persekiojami. Izraelis siekdami palengvinti turistų dalią(ar dėl kitų priežasčių) panaikino reikalavimą dėti spaudą pase. Tai atrodytų turėtų nepalikti įrodymų jog buvai Izraelyje. Visgi jei kirtai Egipto ar Jordanijos sienas ties Izraeliu, irgi nepateksi į minėtas šalis. Kaip sužinojau amerikiečiai turi įdomų sprendimo būdą keliaujantiems į visas minėtas šalis. Jie tiesiog turi du pasus. Vienas kai keliauji…

Tuborg Green Rock Castle buvo mano ilgai lauktų atostogų pradžia. Nors kai kur tai buvo vadinama festivaliu, tai buvo tiesiog koncertas didingos Trakų pilies kieme. Vykau į Trakus su dviem draugėmis. Man pagrindinis motyvatorius vykti buvo Apocalyptica. Mano vaizduotėje rausvas vakarėjantis dangus, nuo ežero vėjo atpūsta vėsa, aukštos pelėsiai ir kerpėm paženklintos gynybinės pilies sienos puikiai derėjo su Apocalypticos muzika ir energija. Dėl tos valandos su Apocalyptica praignoravau visus koncerto nesklandumus. O nesklandumų būta. Pirmiausia pernelyg ilgas pats koncertas. Koncertavo keturios grupės – Žas, Bix, Apocalyptica ir The Rasmus. Kiekviena grupė turi susiderinti ir pasiruošti instrumentus, aparatūrą. Tad tarpai tarp grupių pasirodymo po pusę valandos. Ką veikti? Gerti alų? Sėdėti…

Ir “akmeninės” beveik tiesiogine to žodžio prasme, nes mačiau DAUG akmenų. Atostogos yra toks reikalas, kai reikia bent kelioms dienoms atitrūkti ir išlėkti iš namų – nenakvoti savo lovoje, netaisyti maisto virtuvėje, nežiūrėti į veidrodį. Kitaip nepailsėsi. Mano atostogų pradžia prasidėjo kiek kitaip nei aukščiau išdėstytas planas, bet vis tiek buvo šaunu – turėjau svetelių, tad pagrindinis tikslas buvo miegas, geras valgis ir jūra. Tarpais truputėlį pramogų. Viena iš jų buvo Burbuliatoriaus aplankymas. Nors Klaipėdoje burbuliatorius vyksta tikriausiai nuo pernai vidurvasario, bet sugebėjau atkakti tik praeitą pirmadienį. Buvo smagu matyti daugybė burbuliuojančių, o ypač vaikus, kurie netvėrė kailyje leisdami arba gaudydami muilo burbuliukus. Kita didesnė atrakcija – pusdienis HBH. Jie…

Dievinu vyrus manančius jog žino viską apie moteris ir garsiai dėstančius savo mintis apie tai kokios jos „tūpos”. Aiškiai suvoki, jog jie dar nesubrendę tikram gyvenimui ir nėr čia ko su jais prasidėt.

Turiu dilemą, bet jau pavėluotą. Reikėjo mąstyti prieš pradedant naudoti savo skype accountą bendravimui su klientais… Pradėjusi dirbti logistikoje tenka daug bendrauti telefonu, el.paštu ir skype. Nejučia mano skype accounte atsirado vienas klientas, kitas trečias ir žiūriu šiandien jų skaičius perkopė draugų skaičių. Teko profilyje įvesti savo įmonės pavadinimą, tinklalapį, kad klientai nepasimestų ir žinotų iš kurios įmonės esu. Jaučiuosi keistai. Juk pavyzdžiui po darbo grįžusi namo irgi įsijungiu kompą ir skype. O nemiegantis klientas ar klientas iš Jav kur jam tik rytas tuo metu kai man vakaras nori bendrauti. Ką aš jau turiu sakyti? „Sorry, I’m in my pijamas”…. O kas bus kai vieną dieną dėl kokių nors piežasčių…