Ar kada stebėjote voverę? Judrus, smalsus ir greitas gyvūnas. Žvilgt kairėn, žvilgt dešinėn, trys šuoliai medžiu aukštyn, keturi kairėn, du atgal. Jokios ramybės…
Voverės mūsų žodyne yra darboholikai. O voverės-darboholikai pas mus skirstomi į kelis lygius.
Pirmas lygis – voverė. Tiesiog darbštus žmogus.
Antras lygis – voverė rate. Žmogus užsivertęs darbais ir stengiantis greitai efektyviai juos užbaigti. Bet kuo greičiau bėgi ratu tuo greičiau tas ratas sukasi…
Trečias lygis – voverė rate degančia uodega. Lėkimas, apsiėmimas darbų, kurie svilina uodegą. Deganti uodega šiuo atveju arba iš vidaus graužiantis stresas arba ant uodegos lipantis piktas šefas.
Ketvirtas lygis – voverė degančia uodega užburtame rate. Darbas, darbas ir nieko daugiau tik darbas. Absoliutus ir nepagydomas darboholikas.
Gal reikėtų detalesnio lygių aprašymo, patentuoti teoriją ir parašyti apie tai knygą? Juk darboholizmas šių laikų „rykštė”.
Na, nežinau, kaip ten tavo žodynas, bet mano žodyne voverė reiškia visai ką kitą 🙂
Na na, ir ką tavo žodyne voverė reiškia? Tikiuosi nieko nešvankaus 🙂
Voverė yra mergina, kuri papūtusi uodegą marširuoja pirmyn-atgal H. Manto gatve ir laukia kol ją kas nors įsisodins į automobilį 😉
Eee, kuo tau voverės nusikalto, kad jų vardu tas blusas gatvėje vadini? 🙂
Na ne aš terminus kuriu. Čia jau visi nuopelnai tiems, kas tuose automobiliuose važinėja 😉