Šio įrašo pavadinimas dar galėtų skambėti „kodėl nepirkčiau šito buto“. Dabar nuomojamo buto tikrai nepirkčiau. Šį vakar apliejo kaimynai iš viršaus taip, kad nuo šviestuvo prilašėjo kone puse kibiro vandens. Antras apliejimas per puse metų kai čia gyvenu. Ir nežinia kelintas per pastaruosius kelis metus, nes šeimininkas skundėsi jog tai ne pirmas kartas. Tikrai nenorėčiau būti tokio buto nauja šeimininkė. Įsivaizduokit – pasidarot „euroremontą“, įsikuriat, o jus ima ir aplieja viršutiniai kaimynai.. Vėl remontas, dangstymas vandens padarytų dėmių, tapetų keitimas ir kt. Atrodo jau susitvarkėt, bet ar esate tikri kad kaimynai panaikino apliejimą sukėlusią problemą ir tai nepasikartos? Taigi buto pirkimas gali ištikrųjų būti kaip katės maiše pirkimas.
Rūkas
Prisimenat tą filmą kai ant miestelio užslenka tirštas rūkas, miestiečiai įkalinti prekybos centre panikuoja, o išėjusius užpuola ir nužudo kažkokios pabaisos? Kažką panašaus pajutau neseniai ryte važiuojant greitkeliu Klaipėda-Kaunas. Klaipėdoje švietusi akinama saulė, staiga apsitraukė tirštu rūku ir jau maždaug 20km nuo Klaipėdos matomumas buvo tikrai nedidelis. Pats tas procesas, kai per kokias į minutes giedras dangus tampa pieno spalvos, tas kylantis ir pro saulę slenkantis rūkas atrodė tikrai įspūdingai… Priminė tą filmą. Tik pabaisos neišlindo 🙂
Kur kaimynai su „krokodilais“?
Na prisipažinkite, kiek iš jūsų savo bagažinėje turite tuos vadinamuosius „krokodilus“ ir galite pakrauti nusėdusį akumuliatorių? Nesakykite. Kai reikėjo pakrauti staiga numirusį akumuliatorių neradau nė vieno kaimyno iš aplinkinių trijų penkiaaukščių, kuris turėtų „krokodilą“. Apskritai džentelmenų nebuvo rasta(gal dėl to, kad gyvenų bobučių kvartale, kur normalių vyrų nėra?). Tai spėkit ką dariau? Na, kadangi nesu visiška blondinė, tai išsikviečiau taksi. Pasirodo jie tokioms kaip man, nerandančioms padorių kaimynų teikia paslaugas – akumuliatorių pakrovimą. 20Lt paplojau. Bet akumuliatorius atgijo ir atlaikė važiavimą iki autoserviso kur buvo pakeistas į naują… Vėliau teks pačiai „krokodilus“ nusipirkti – būsiu viena padori kaimynė padėsianti kai kam nors viduržiemį nusės akumuliatorius.
Šilčiausia vieta
Pastarąją savaitę jaučiu begalinį norą persikraustyti į … vonią! Ten vienintelė šilta vieta bute. Atsiimu visos vasaros burnojimą apie tai “kam reikalingi šildyti gyvatuką vonioje kai ir taip karšta – vasara”. Dabar mielai užmigčiau apsikabinusi tą mielą prastai nudažytą baltos spalvos gyvatuką… Darbe kavos, arbatos ir kitų šildančių gėrimų išgeriame daugiau nei įprastai. Kai pradedom kuždėtis apie tai. kad laiptinėj šilčiau, nes ten stovi toks didelis kavos automatas, ir savo planus kraustytis į laiptinę, valdžia pajungė šildymą – šiandien jau sėdim su šypsena veide. Beliko tik persinešti lovą į vonią ir pradėsiu miegoti su šypsena 🙂
Konkurencija
Paprastai DHL kurjerį kviečiuosi online, tam yra spec programa. Tačiau šiandien prireikė iškviesti telefonu. Paskambinu, sakau iš kur paiimti krovinį, kas siunčia, kur siunčia ir tik mano ausis pagauna frazę „…TNT kurjeris…” Pala, pala, juk aš į DHL skambinau. Pasirodo chebra iš TNT nusipirko numerį kurį DHL nusprendė nebenaudoti. Aišku, aš atšaukiau užsakymą ir skambinau į DHL, nes kainos ten geresnės. Tačiau tikriausiai nebeilgai. Nespėjus padėti ragelio po pokalbio su DHL, skambina iš TNT ir siūlo mums spec sąlygas. Na, ką gi žiūrėsim, gal ką ir pigiau pasiūlys. 1) Nusipirkę konkurentų telefono nr jie automatiškai perima kažkokią dalį siuntinių. Juk jei nebūčiau išgirdusi minint TNT, tai jie būtų atvažiavę pas…
Lenktynės jiems nežinant
Jau kuris laikas turiu savo mašinuką. Mažutė Opel Astra. Kadangi vaikinai visuomet klausia, tai informuoju: dyzelis, 2.0, mechaninė, 1999m. O merginoms įdedu foto. 🙂 Jau įpratau ir po aikšteles sukinėtis(nors dar kartais jei netinkama mėnulio fazė atbulom įvažiuoju į skylę tik iš 5 karto), ir pro senamiestį piko metu pravažiuoju(Klaipėdos senamiestį, iki Vilniaus man dar toli). O paskutinėmis dienomis leidžiu sau ir su šefais palenktyniauti. Po darbo. Aš iš aikštelės išvažiuoju pirma. Važiuoju neviršydama nurodyto greičio. Iš paskos išvaro šefas. Atsilieka apie 100metrų. Matau – spaudžia gazą iki galo. Sukilo azartas – nė velnio tu manęs neaplenksi! Paspaudžiau ir aš. Na aišku gal ir kvaila pradėt lenktyniaut su galingu Subaru…
Per kiek laiko gali išmokti lietuvių kalbą?
Skamba telefonas. Atsiliepiu. Su manimi sveikinasi kažkoks vyrukas. Paklausia kaip sekasi. Ir prisistato: “čia Kenan, iš Turkijos. Prisimeni mane?” Pasakyta kaip gražiai lietuviškai jog tikrai nesitikėjau jog tai gali būti ne lietuvis. Puse likusio pokalbio ir buvo lietuviškai, kol nejučia vis pereidavome prie mums įprastos anglų kalbos. Su Kenan susipažinau prieš keturis metus, kai dirbau su EILC programa LCC tarptautiniame universitete. Tai buvo pirmoji šių kursų laida mano universitete. Tris savaitės intensyvaus mokymosi lietuvių kalbos. Kai kurie studentai žiūrėjo į tai aplaidžiai, kiti studentai nuoširdžiai mokėsi. Kiekvieną dieną jie vis daugiau lietuviškų žodžių vartojo, vis rišlesnius sakinius suregzdavo. Kai teko dalyvauti jų egzamine žodžiu pati buvau nustebusi kokius pasakojimus jie…
Mistika #54369
Ir kodėl manęs nenustebino ši foto? Nes taip turėjo būti – juk gyvenu Klaipėdoje. Apie ką aš? Apie mistišką skaičių-foto žaidimą pasiūlytą Vienastoks. Pasiskaitom taisykles ir žaidžiam.
Team building
Kartais net ir susistygavusiai įmonei prireikia kažkokios nedarbinės veiklos kuri atitrauktų dėmesį, leistų atsipalaiduoti, pailsėti ir pažinti vienas kitą neformalioje aplinkoje. Įmonėje kur aš pradėjau dirbti to jau tikrai reikėjo, nes pastaruoju metu buvo juntamas padidėjęs stresas ir nuovargis. Tad susiorganizavom į boulingą. Trim valandom po darbo. Neskaitant to kad kaip patys sakom „užlaužėm takelius“(striginėjo pastoviai), viskas buvo tiesiog super 🙂 Beje, dar superiau buvo tai kad mano komanda laimėjo ir aš su dar keturiais mano kolegomis-komandos nariais gavom čekį pavalgyti viename restorane. Kad tai buvo teigiamas ir vykęs team building pasijuto ir kit1 rytą. Rytiniame 15min susirinkime nebuvo mirtinos tylos, nebuvo girdėti tik pavaduotojo balso, o visi klegėjo, visi…
Ką gero parodyti svečiams?
Toks klausimas manau iškyla daug kam kai atvyksta svečiai. Juk nesedėsi visą savaitgalį namuose(prisisėdėsi nuospaudas), ar negulėsi visą dieną prie jūros(nusvilsi odą).Tad naturaliai ieškai veiklos ir galiausiai surengi mini ekskursija nedažnai Klaipėdos pusėn užsukantiems svečiams. Po Neringą man asmeniškai patogiau keliauti automobiliu. Nesi priklausomas nuo retai važiuojančių autobusų ir gali daugiau pamatyti. Nors kaina pakankamai didelė norint keliauti po Neringą automobiliu: 40Lt kėlimasis automobiliu, po 2,50Lt nuo žmogaus (išskyrus vairuotoją) ir 20Lt ekologinis mokestis. Plius stovėjimo aikštelės Nidoje. Bet verta. O gal esate ištvermingi ir mėgstate keliauti dviračiu? Tuomet pirmyn – Neringoje geri dviračių takai ir grynas oras. Maršrutas čia paprastas. Persikėlus keltu važiuojame pietų link – į Juodkrantę. Jei…