Būdama vis dar studentė džiaugiuosi galimybe padirbėti įvairiose įmonėse, prie skirtingų projektų, įgauti patirties ir pasisemti žinių. Smagu, kad atsiranda darbdavių kurie nesibaido priimti ir pasidalinti savo sukaupta patirtimi su „žaliu“ studentu. Tačiau kartais smagumas dingsta kai suvoki kur papuolei. Nekalbu apie mažas algas jei ką. Štai vienoje darbovietėje užėmiau ką tik išėjusio (protingo) žmogaus pareigas (programavimas/tinklalapio priežiūra, part time job taip sakant). Darbo specifika man buvo žinoma, prieš tai dirbęs žmogus mane dar spėjo truputį apmokyti, atrodė viskas gerai. Bet aš juk neprofesionalė. Po kiek laiko suvokiau: mano šefas apie mano darbą nė bum bum, aplink žmonių kurie suprastų kas ir kaip ir esant reikalui galėtų padėti irgi nėra.…

Mane psichologiškai veikia saulė už lango. Ne, nesiskundžiu – man patinka kai yra šilta, saulutė šypsosi ir ore užuodi pavasarį. Tačiau veikia ta prasme, kad kalendorius vis dar rodo vasario 4d. Šiemet nepasidžiaugiau žiema. Visai! Klaipėdoje sniego bendrai sudėjus gal buvo 3 dienas. Dažniausiai sniegas ištirpsta po pusvalandžio. Šiauliuose buvo gal 4 dienas. Ištirpsta per 3 val. Anykščiuose dėdė sake kad sniego kartais būna. Ištirpsta per dieną. Vilniuje panašiai kaip Anykščiuose. Štai šį savaitgalį pati trenkiausi iš Klaipėdos į Anykščius, taigi mačiau tai pati savo akim. Klaipėdoje nebuvo nė gramo sniego, Šiauliuose sniego ir šalnos pėdsakų galima buvo pamatyti grioviuose ir upių vagose. Už Panevėžio laukai buvo „bliednai“ padengti sniegeliu……

Ir kritikuosiu! Kartais žiūrint į kokį iš pažiūros rimtos įmonės tinklalapį, jaučiu nenumaldomą norą surašyti visus pastebėjimus – dažniausiai turinio (gramatikos, stiliaus, lietuvybės) klaidas – ir išsiųsti tos firmos atstovams. Tipo, pažiūrėkit –tai jums rimtumo visiškai neprideda… Mano dėmesį labiausiai atkreipiantys dalykai(klaidos) tinklalapiuose: 1. Skyrius “Naujienos”. Kam reikalingas toks skyrius jei naujienos skelbiamos tik kartą per metus? Jei įmonė neketina skelbti naujienų bent kartą per mėnesį, derėtų „Naujienas“ įkomponuoti į skyrių „Apie mus“. Taip atrodo daug solidžiau, nei viena dvejų metų senumo naujiena (Giedvarai, Saugu.eu, Ninjutsu.lt ) arba visai ne „naujiena“ (maistofabrikas.lt) 2. ©2008. Mano supratimu tai rodo metus kuomet tinklalapis atsirado(patalpinta pirmoji informacija ir einamuosius metus. Pataisykit jei klystu.…

Jei gaučiau tokį emailą iš draugų, tai būčiau smagiai pasijuokus, bet atrašius rimtai skambantį emailą apie grandininių laiškų kenksmingumą. Tačiau kai gauni tokio turinio emailą iš savo šefo, tada būna dvigubai smagiau ir net rimto emailo rašyt nebesinori. Demesio! Atsirado naujas virusas! Virusas pavadintas vardu DARBAS. Jeigu siandien virsininkas ar kitas asmuo Jums perduos DARBA, jokiais budais jo nelieskite … Sis virusas ypatingai pavojingas. Jis sunaikina Jusu asmenini gyvenima. Jei jau turejote kontakta su siuo virusu, turite tuoj pat su 2 kolegom surasti arciausiai esanti bara. Uzsakykite ten alaus ar stipresnio gerimo. Po 5 ar 6 bokalo DARBAS is Jusu pasamone turetu isnykti. Persiuskite si pranesima tuoj pat maziausiai 5…

Prieš dvi savaites dariau kompiuterio valymą. Viskas vyko rankiniu būdu, nes norėjau peržiūrėti visas senienas ir nuspręsti ar man to gyvenime dar prireiks ar ne. Šiandieninės kelionės metu dariau jau truputį kitokį kompiuterio tvarkymą. Taip pat nuodugniai ir kruopščiai. 1. Paleidau programą DoubleKiller. Tai programa surandanti kompiuteryje pasikartojančius failus. Taigi kam laikyti vienodus failus skirtinguose kompiuterio kampuose? Teisingai, to visai nereikia. Ištrinti! 2. Išnaudojau programos RegCleaner privalumus. Su Windows registrais visuomet bijodavau prasidėti, tad su RegCleaner patogiau, nes nereikia labai sukt galvos ir bijot kad ištrinsiu ko nereikia ir teks perinstaliuoti „langus“. 3. Aišku ištryniau visus Temp, Temporary Internet Files, kai kurių programų Cache failus. 4. Paleidau diskų skenavimą(error-checking) ir…

Kai tenka dirbti tarp kompiuterastų, o pati nesu dar visiška kompiuterastė, tai galiu drąsiai juoktis iš visų juokelių apie kompiuterastus, kompiuterius, internetą ar MS. Ir ne tik juoktis, bet galvos linkčiojimu pritarti, jog “taip, tai tiesa”. Argi netaip? „Unix is user-friendly. It’s just very selective about who its friends are.” Apskritai yra žmonės kurie nesutaria su technika. Būna situacijų, kad kažkas kolegai neveikia, pasikviečia, vos įeinu į kambarį pradeda veikti. Arba būna kažkas neveikia man, knisuosi, ieškau šaknų – nieko. Pasikviečiu kolegą, jis kokį mygtuką paspaudžia(kurį aš irgi(!) spaudžiau) ir pradeda veikt. “Programming is like sex, one mistake and you have to support it for the rest of your life.”…

Pastaruoju metu tiesiog natūraliai klostosi sąlygos išbandyti truputį kitokį maistą. Taip sakant įnešti truputį egzotikos į savo maisto racioną. Štai vakar valgiau suši japonų restorane. Suši pirmą kart valgiau gal prieš metus – draugė pavaišino. Tačiau vakar pirmą kartą valgiau kaip pridera – su lazdelėmis, su sojų padažu, japoniškais krienais(ar kaip ten tas žalias velnias vadinasi). Patiko. Noriu dar. Krevetes irgi valgau. Naujausias ir skaniausias receptas atrastas iki šiol(darėm per Naujuosius): truputį apvirtos krevetės(kol iškyla) apšlaikštytos citrinos sultimis ir valgoma pasidažant į česnakinį padažą. Aštuonkojai. Niam niam. Ypač rūkyti aštuonkojų čiuptuvai. Kalmarai. Teoriškai nematau skirtumo tarp jų ir aštunkojų, bet profesionalai sako jog skirtumas yra. Teks patikėti. Labiausiai patikęs variantas…

Yra tam tikri žmonės su kuriais kartais norisi „persimesti“ keliais žodeliais. Tad beveik kiekvieną kartą prisijungus prie Skype brūkšteli pora žodelių, pasidalini dienos pastebėjimais, pakalbi apie orą ir pan. Tiesiog malonu. Ir kai jau beveik mėnesį su tuo žmogumi nesusirašai jauti jog „kažko(?)“ trūksta. Tačiau įdomiausia pasidaro kai susidomi „negi tas žmogus offonline jau mėnesį?“ ir diena iš dienos pasižiūrėjęs į „Last seen…“ pamatai jog žmogutis atsijungia per minutę-dvi nuo tavo prisijungimo…. Sutapimas?.. Ar akivaizdus vengimas?…

Negaliu skaityti ilgų tekstų kompiuteryje. Max kiek galiu tai penki A4 formato lapai. Daugiau tiesiog psichologiškai neprisiverčiu… Štai iki penktadienio turiu perskaityti 81 lapo pranešimą ir parašyti 3 lapų analizę. Bet negaliu skaityti nors pasiusk! Na gal ir perskaityčiau susikaupusi, bet kokia nauda? Garantuotai neprisiminsiu nieko kas būtų vertinga ir ką galėčiau panaudoti analizei. Man norisi viską daryti senoviniais būdais – spalvotais pieštukais pasibraukti svarbesnes vietas, paraštėse pasižymėti komentarus ar iškilusius klausimus. Po perskaitymo dažniausiai tekstas būna taip išmargintas, kad iššifruoju tik aš, bet tada jaučiuosi jog mokausi, išmokstu, suprantu ir prisimenu. O kaip jums sekasi skaityti darbus esančius kompiuteryje?

Na apie cc, bcc, ir kitus vėjus jau visi daug maž žino. Tačiau mane siutina žmonių nesugebėjimas skaityti ir dar labiau neatsakyti į el.laiškus. Ar daug proto reikia susivokti jog aš laukiu atsakymo kai el.laiške parašau kelis sakinius kurie baigiasi klaustuku, o gale parašau kažką panašaus į „ką apie tai manai?“, „gal turi minčių šiuo klausimu?“ ir dar pačiam pačiam gale parašau „laukiu atsakymo“ ir/ar „iš anksto ačiū už pagalbą/atsakymą“. Ir ką jūs manot? Yra sugebančių neatsakyt į tokius el.laiškus (šiuo metu laukiu iš dviejų asmenų) . Na, jei nežinai ką atsakyti, šiuo metu neturi laiko, galimybių pateikti išsamų, laukiamą atsakymą tiesiog atsakyk trumpai: „Labas, gavau tavo el.laišką, dabar negaliu…