… gerai uždirbančio ir gero lovoje. Pageidautina programuotojo.
Skaitinėdama Žilvino Sadausko blogo įrašą, kur jis bando įsiteikti, jog programuotojai yra geriausi vyrai, prisiminiau kažkada skaitytą ir su draugėmis prie eilinio kavos puodelio nagrinėtą straipsnį apie vyrus darboholikus. Tai buvo psichologų atlikto tyrimo išvados, kur sakoma jog vyrai darboholikai yra geriausi meilužiai. Tokia išvada buvo pagrįsta tuo jog darboholikai parėję iš darbo, jaučiasi blogai dėl to kad neskiria savo moteriai pakankamai dėmesio ir nesąmoningai bando tai kompensuoti lovoje. Ir jiems tai gerai sekasi.
Taigi gerų būsimo vyro kriterijų sąrašą papildė šis užmaskuotą reikšmę turintis „darboholikas“. Tačiau turime nepamiršti jog kiekvienas pliusas šalia turi minusiuką. Taigi minusai gyvenant su vyru darboholiku: vienišas gyvenimas, mažai laiko su vyru (bet kai jau susitinka tai ir žiežirbos lekia), mažai romantikos. Tačiau stiprūs santykiai ir karšta meilė gali atlaikyti darboholizmo priepuolius…
Deja nepavyko rasti to originalaus straipsnio, sukėlusio revoliuciją mūsų vyrų kriterijų sąraše, tačiau čia straipsnis iš tos pačios operos.
Kaip tik kalbėjau su viena giminaite, tai ji sakė, kad jai geriausiai sekasi su sportininkais arba informatikais 🙂 . Nu tai aš jai ir pasakiau tą frazę, girdėta per „Moksliukų kerštą“ 🙂 . Manau nugalės informatikai 😀
Geriausi vyrai yra tie, kuriuos mes mylim. Aišku, niekada negalima sakyti niekada, bet man būtų labai sunku su darboholiku gyvent. Visą dieną laikiusi keturis namų kampus vakare jausčiaus tokia pavargus, nepasikalbėjus ir negavus dėmesio, kad jis net neturėtų progos įrodyt savo aistringumo. Juk moteris be dėmesio kaip gėlelė vysta…
Programuotojai siekia tobulumo visur… Programoje ir lovoje… Lovoje ypač, nes ne tiek daug galvoti reiki, kiek „rašyti programą” 😉
Žilvinai, aš ir manau jog nugalės informatikai 😉 Aišku sportininkai gražu pažiūrėti, bet per „Moksliukų kerštą” sakė tiesą – jie galvoja vien tik apie sportą…
PinkCity, teisybė – be meilės nesvarbu koks tas žmogus ir ką jis gyvenime veikia. Juk susikuriame savo vyro idealą, o paskui žiūrėk ir įsimyli visišką priešingybę…
Aš pažįstu vieną programuotoją, darboholiką, gan simpatišką. Nu bet charakteris visiškai nesuderinamas su manuoju… Bendraujame nes esame kolegos, pastaruoju metu net susidraugavom(keista), bet jei ne darbas, tikriausiai vos susitikę būtume nusisukę ir pamiršę vienas kitą…
Apskritai idealų kūrimas, svajojimas ir ieškojimas yra gan įdomi gyvenimo dalis. Aš vis dar ieškau savo darboholiko 🙂
Bijau, kad yra tiesos 🙂