Natūralus maisto testavimo įrankis

Ne ne, tai ne dar vienas japonų ar amerikiečių išradimas, nors kažką panašaus tikiu jie jau sukūrę.
Kadaise karaliai ir kiti svarbūs žmonės bijodami būti nunuodyti maistą pirmiausia liepdavo ragauti tarnams. Kadangi mano šeima nėra itin kažkuo įtakinga, kad kas pultų nuodyti ir namuose tarnų nėra, tai sakyčiau maisto testavimas (nežinau kokį kitą žodį čia labiau tiktų naudoti) nėra aktualus. Tačiau tai nereiškia kad maisto testavimo įrankis namuose negyvena. Dar ir kaip ji čia gyvena. Pavadinimas katė, modelis Heka, versija 2001. Gurmanė, mėgstanti šviežius produktus ir skirianti kas yra skanu, kas ne. Štai šiandien pavyzdžiui nusipirkom dviejų rūšių kiaulienos faršą. Vieno ragavo su malonumu, nuo kito nusisuko vos pauosčius. Išvada: pastarąjį faršą teks apdoroti tokiais būdais, kad ilgiau virtų/keptų ir nekenktų skrandžiui…

Prisimenu kažkada skaičiusi kažkurio blogerio parašymą kažkas panašaus į “nusipirkau dešrelių, katė pauosčius pradėjo kapstyti lyg būtų atlikusi reikalą”. Taigi nevien mano namuose yra “maisto testavimo įrankis“.

Facebook Comments Box
(Perskaityta iš viso: 50, šiandien: 1)

4 thoughts on “Natūralus maisto testavimo įrankis”

  1. ((: prajuokino
    beje, mum per paskaita pasakojo kaip zmoniu uosle ir skonis naudojami ivairiose (pvz popieriaus) gamyklose nustatyt produktu kokybei, taip kad ne tik naminiai gyvunai dirba testuotojais (:

  2. Taip, juk žmonės irgi dirba degustuotojais (ir ne tik vyno). Bet gyvūnai turi daug geresnę uoslę ir skonio pojūtį. Būna kartais įdedi grietinės į dubenėlį ryte, o ji žiūri, miaukia ir neėda. Pauostai tą grietinę, paragauji – atrodo dar šviežia ir skani. Tačiau kai nusprendi panaudoti tą pačią grietinę vakarienei pamatai, kad ji jau pradėjusi rūgti. Taigi katės(ir kiti gyvūnai) pajaučia tai ką mes pajaučiam daug vėliau.

Comments are closed.