Mano kambariokė išvedė teoriją: aš vaikštau kai mąstau. Čia tikrų tikriausia teisybė – keistas įprotis. Jos pastebėjimu, jei vaikštau su kavos puodeliu rankose – vaikštau ratais. Jei be nieko – pirmyn atgal. Jei kalbėdama telefonu – irgi pirmyn atgal, nes telefonas stačiakampis. Taigi mano vaikščiojimas priklauso nuo to ką turiu rankose… Pati nebūčiau taip sugalvojus 🙂
Facebook Comments Box
(Perskaityta iš viso: 41, šiandien: 1)
Aš irgi mėgstu vaikščioti kai kalbu telefonu, o kava mėgstu gerti sėdėdamas 😉
Pabandyk pavaikščioti, rankoje laikant mazgą, ar kokį nesudėtingą mezginį – gal vaikščiosi ornamentais? 🙂
Judant geriau dirba galva, todėl kai rimtai galvoju, jei yra galimybės, vaikštau. O megzti nebandžiau, taigi neaišku kaip vaikščiočiau 😉
Vaikštant tikrai geriau galva dirba – sprendžiant problemas. Abstrakčiai geriau mąstosi gulint 🙂
O protingiausios mintys gimsta tualete 🙂