Yra tokia lietuvių kalbos kultūros taisyklė, jog sekantis nėra vartojamas reikšme kitas, ateinantis, artimiausias. Sekantis reiškia tas, kuris seka. Tai viena paprasta taisyklė, bet dažnai visų pamirštama. Prisiminiau ją vakar žiūrėdama „Pinigų taksi“, kur vedėja pastoviai nuolatos kartojo „sekantis klausimas“.
Sekantis dažnai tenka pamatyti ir tinklalapių funkcijose, pvz. „Sekantis puslapis“.
Facebook Comments Box
(Perskaityta iš viso: 661, šiandien: 1)
Šaunuolė, Žavintėle – spaudžiu dešinę. ; ) Man ir pačiai teko iš savo šablono išprašyti „sekantį puslapį“.
Zigmai, įsiklausyk į žodį ir pasitelk logiką. Sekantis ir yra sekantis. O tavo minėti kiti atvejai jau visai kita tema. Naujadarai čia ne prie ko.
Nors dėl logikos tai gal ir suklydau duodamas pastabą… Juk jei yra eilė, sekantis iš paskos = kitas. Kaip ir visur tokiais atvejais, sekantis visada bus kitas. Nebent kas be eilės užlįstų. 🙂 Tai kaip suprasti? Logika lyg ir dažniausiai tam neprieštarauja. Ar čia reikia dėmesį į šaknį ar pamatinį žodį atkreipti?
bullshit. viena kvailiausių kalbos kultūros taisyklių ever. kitose kalbose „sekantis” būtent ir vartojamas „kitas” reikšme. nieko tame nėra baisaus. ar mes čia vėl norim išsiskirt, kaip kad „vaizduoklio” ar „spirdžiaus” atvejais?
nu ką, juze, susipratai. linkio to ir kitiem, prieštaraujantiem žodžiui sekantis tada, kai to mažiausiai reikia;)
Tai nėra grubi klaida, tad Zigmai jei tau ant širdies bus lengviau – gali vartoti. Bet kalbininkai priskiria sekantis vengtinų žodžių grupei.
Pasiskolinsiu žodžio sekantis paaiškinimą iš Pauliaus: „Vartojamas, kai subjektas atlieka veiksmą (dalyvio forma). Pavyzdžiui: vilkas, sekantis avį pageltusiu kailiu, nėra labai protingas. Keiskite žodžiu „kitas”.“
Sekantis rodo judesį, veiksmą. Klausimas, puslapis nėra veikiantys objektai, jie statiški, tad geriau vartoti žodelį kitas.
Aišku, galima prieštarauti ir sakyti jog kalbininkai eina iš proto, bet jie leksikos taisyklių iš oro netraukia, o taiko remiantis kalbos šaknimis, vientisomis taisyklėmis, kuriančiomis vientisą ir harmoningą kalbą.
Oni, tu labiau lietuvių kalba domiesi, gal galėtum plačiau pakomentuoti?
http://www.vlkk.lt/konsultacijos/konsultacija.5331_1.html
Aš tokiose situacijose sekantis niekad nevartoju, mokykloj išmokau, kad tai kalbos kultūros klaida. Ir nervindavo girdint. Bet jau kaip anksčiau komentavau, tai pamąsčiau, kad sakant jį draudžiamose situacijose logikos yra labai daug ir nebeatrodo jis man toks klaidingas.
Tikrai būtų įdomu išgirsti būsimos filologės paaiškinimą. 🙂
„kur vedėja pastoviai kartojo” – o žodis „pastoviai“ vartotinas? :)))
,,Kitas” asocijuojasi su ,,kitoks”. Ir kai ,,sekantis puslapis” perrašysi į ,,kitas puslapis” – ar tai nereikš ,,puslapis iš kito tinklaraščio”?
,,Sekantis” – esantis toliau eilėje. Kad ir tų, kurie seka.
Beje, statiški daiktai gali būti išdėstyti laike – ir priartėti, bei nutolti. 🙂
Amžina diskusija dėl to „sekantis”… kalbininkai tempia antklodę į vieną pusę, paprasti, bet raštingi vartotojai – į kitą. Aš tai sakau: man nesunku vartoti „kitas”, bet ir „sekančiame” nematau klaidos, nes logiškai mąstant… [scania argumentas].
P.S.: tik nesakykit to nuėję į vlkk.lt. Akmenim užmėtys=)
Beje, bičiuliai, pamiršom dar vieną punktą:
eilė – seka. Sinonimai 🙂
Sekantis – tai yra kitas eilėje 😀
O man norisi sakyti: išsivaduokit nuo paranojos, kalbišiai, terorizuoti normalius lietuviškus žodžius. Jau tiek išsidirbinėjat iš kirčių (tElšiai, gEgužė), įprastų žodžių (kad ir tas pats „pastoviai”) ar linksnių, jau nekalbant apie dieviškuosius naujadarus („tinkinti” – wtf?), kad norom nenorom linkstasi tokius uoleivas išvadinti VELTĖDŽIAIS-NAFTALINAIS.
Jaunieji kalbišių pasekėjai (škias), bent jūs nesumanykit užsikrėsti marazminio senatvizmo liga. Dar galit pasitaisyti pasijungę tokį nesvietiškai naudingą išradimą kaip „common sense” 🙂
Mantai, iš kur ištraukei, kad gegužės vardininkas kirčiuojamas kaip „gEgužė“? Neskleisk dezinformacijos, netirštink spalvų ir iš piršto nelaužk pavyzdžių, — ačiū.
Nelietuviškesnio žodžio už „pastoviai“ (o „nuolatinai“ taip pat bais maloniai ir lietuviškai skamba?) išvis greit nesumetu…
Dabar apie „sekantį“ — kalbininkai čia ir vėl apeliuoja į kalbos jausmą, o ne sveiką (jokiu būdu, ne lingvistinę) logiką, nors vietoj jo siūlomas žodis „kitas“ daikto neapibūdina taip išsamiai, kaip apibūdintų taisytinas „sekantis“: sekantis bus tas, kuris yra eilėje už manęs ar kito aiškiai apibrėžto objekto, kai kitas — tiesiog bet kuris kitas eilėje.
Visuomenė sąmoningėja, ir sausų draudimų arba apeliacijų į kalbos jausmą, kurį, rodos, turi tik tie patys kalbininkai, jai nebeužtenka; man tikrai nesunku pakeisti savo kalbinius įpročius, tačiau aš noriu tvirtai žinoti, KODĖL juos turiu keisti.
Pasiklausyk TV žinių – vien gEgužės ir tElšiai 😉 Mane labiausiai erzina kalbininkų kategoriškumas, kad tik jų šamaniškuose dūmuose įžiūrėtas (dažniausiai alogiškas) variantas yra teisingas nei iki šiol įprastai vartotas. Nors kuo puikiausiai galėtų egzistuoti du alternatyvūs variantai nelyg sinonimai. Ypač turint omenyje lietuvių kalbos darybinį lankstumą. Pvz. toje pačioje anglų kalboje toleruojami keli skirtingi to paties žodžio kirčiavimo (ar rašybos) variantai ir niekas kryžiaus karų dėl to nerengia. O kalbininkai štai su malonumu daboja oficialiąją žiniasklaidą ir dar baudas išrašinėja. Aš jau nesileidžiu į IT naujadarų sferą, kur humoro metams į priekį galima prisirankioti 🙂
Ir dar: kalbininkai šiais laikais pamišę ksenofobai 🙂 Jei tik kur įžiūri lietuviško žodžio atitikmenį rusų, anglų, kitose kalbose – iškart uždraust, panaikint.
Šia logika vadovaujantis, tuomet siūlyčiau išrūkyti iš mūsų kalbos žodį „agurkas” bei pakeisti tarkim „žaliuokiu”, nes gi atėjo vargšelis agurkas iš vokiečių kalbos „Gurken”, o slavų „agurec” taip pat turi sąsajų. Šitaip gryninant kalbą galima iki paranojos nusivažiuoti 🙂
Žmonės mielieji, skoliniai yra įprasta ir natūrali kalbos dalis. Todėl jei terminui „hakeris” neatsiranda natūralus ausiai lietuviškas atitikmuo, dievaži, tikrai neverta persistengti su vyptelti verčiančiais „programišiais”, nes tuomet norom nenorom norisi išvadinti kalbininkus „kalbišiais” 🙂 Dar stebiuosi kaip čia termino „kompiuteris” neišprievartavo į kokį „skaičiuoklį” 🙂
Didžiausia bėda ta, kad „kalbišiai“ (oooj, dar ne tokių ausiai mielų pavadinimų šie meilučiai sulaukia…) atsibunda tuomet, kai negrabiai aplietuvinti terminai jau būna įleidę šaknis į kasdieninę vartoseną.
Matai, jei man, vargšei tamsuolei, pirmą kartą gyvenime parodytų kompiuterį ir pasakytų: „Na, štai — tai yra stačiuoklis!“,. — aš tikriausiai sureaguočiau pakankamai santūriai, nes pats daiktas man būtų didi naujovė, tad ką jau kalbėti apie jo pavadinimą…
Savų, grynakraujų žodžių, beje, nėra lietuvių kalboje tiek ir daug: daugelis jų atkeliavę iš kitų, giminiškų kalbų.
Žaliuokė yra grybas. : )
Oj, nemačiau komentaro aukščiau. Visų pirma, dažniausiai yra paliekami du kirčiavimo variantai: vienas variantas logiškas, telpantis į bendrinės kalbos rėmus, o kitas — mūsų kasdienei vartosenai įprastesnis. Taip pat yra ir su naujadarais; blogiausiu atveju, senasis variantas paliekamas kaip „šalutinis normos variantas“. Kitaip sakant, girdėjai kad kažkur varpai skambino, bet nelabai supranti kur. : )
Antra, ne kalbininkai užsiima terminologijos kūrimu, nors VLKK ir turi terminologijos pakomisę, — neapsigauk. ; )
Na, ir trečia, kadangi konstitucija apibrėžia lietuvių kalbą kaip valstybinę kalbą, yra įkurta atitinkama institucija, stebinti bendrinės lietuvių kalbos vartoseną (žinoma, ten kur tokią kalbą privaloma vartoti: paslaugų sferoje, valstybinėse institucijose, žiniasklaidoje, radijuje) ir taikanti atitinkamas sankcijas tiems, kuriems tekstus kirčiuoja studentai, t’sakant. : ) Jokie kalbininkai iš paskos nelaksto ir DLKŽ per galvas niekam netranko.
plepate čia apie kalbos kultūra ir tokiais protingais norite atrodyti, bet tai komentaruose dar krūva klaidų pridaryta.
aš visada už taisyklingą kalbą, bandžiau ir draugus mokyti, bet juos tai tik užknisdavo. o dabar jau pamirštu apie tai, Londone jos visai nereikia.
Postas šiek tiek ne į temą.. Man visada labiausiai kliuvo žodžių junginukas Sovietų Sąjunga. Nejaugi „sovietai” yra lietuviskai? 🙂 Turėtų buti arba Tarybų Sąjunga arba Sovietų Sojuzas. Bet mūsų gerbiami kalbininkai be sąžines skurpuliukų naudoja rusišką žodį ir vargo nemato… Kam tada reikėjo žodžių „vaizduoklis” ir t.t. ? 🙂
http://www.rzu.lt/?gimtoji_kalba/2008-04-19
gera taisyklė, jeigu seka iš paskos tai ir yra sekantis, o jeigu kitas žodis tai ir yra kitas, o ne sekantis iš nugaros, truputi kaimiečiai paskaitykit knygų daugiau prieš kritikuodami gimtąją kalba.