Gali kalbininkai užkapoti mane vietoj, bet man patinka šiaulietiška tarmė. Niekada nemaniau, kad kalbu šiaulietiškai, kol neatvykau į Klaipėdą. Čia po kelių pokalbio minučių dažniausiai išgirstu klausimą „ar tu ne šiaulietė?“ Taip, aš kaip tipiška šiaulietė nukandu žodžių galūnės, tad mano kalba skamba kaip iš to anekdoto „liutc, begemotc“. O ir „naujųjų šiauliečių“, ale Saulėno, kalba man prie širdies. Argi ne smagiai skamba mergikė, morkikė, bachūriuks?
Kartais nervina jog šiauliečiai stereotipiškai laikomi mušeikos ir banditai. Bet tai turi ir savų pliusų. Grasinimais „nelįsk, nes pasikviesiu chebrą iš Šiaulių – bachūriukus su beisbolkėm“ žmonės tiki. Nereikia nė priminti, kaip su NATO chebrikė „susitvarkė“…
PS. Ramas užklausė ką iš šiauliečių blogerių pažįstų. Geras klausimas… Blogeriai-šiauliečiai, kur jūs, kas jūs?
Aš Šiaulietė malonu, kad čia dar ir tokių pačių rasti galima(:
ech.. ;] kažkaip seniai begirdėjau šiaulietišką tarmę;] bet tarmės yra gerai:}
aš pati tai žemaitė;] užkietėjus;D
Gimiau ir užaugau 38km nuo Šiaulių, mokyklą irgi baigiau ten pat 🙂
O as netoli siauliu gyvenu 12mk iki ju
As ir jau kuri laika Siauliuos gyevnu:) man jie patinka;)
Aš šiaulietis, bet stengiuosi taisyklingai kirčiuoti žodžius ir kalbėti su galūnėmis. Man patinka, kai žmonės paklausia, ar aš tikrai iš Šiaulių. Nemėgstu šito akcento, bet svarbiausia – asmenybė 😉