Gali kalbininkai užkapoti mane vietoj, bet man patinka šiaulietiška tarmė. Niekada nemaniau, kad kalbu šiaulietiškai, kol neatvykau į Klaipėdą. Čia po kelių pokalbio minučių dažniausiai išgirstu klausimą „ar tu ne šiaulietė?“ Taip, aš kaip tipiška šiaulietė nukandu žodžių galūnės, tad mano kalba skamba kaip iš to anekdoto „liutc, begemotc“. O ir „naujųjų šiauliečių“, ale Saulėno, kalba man prie širdies. Argi ne smagiai skamba mergikė, morkikė, bachūriuks?
Kartais nervina jog šiauliečiai stereotipiškai laikomi mušeikos ir banditai. Bet tai turi ir savų pliusų. Grasinimais „nelįsk, nes pasikviesiu chebrą iš Šiaulių – bachūriukus su beisbolkėm“ žmonės tiki. Nereikia nė priminti, kaip su NATO chebrikė „susitvarkė“…
PS. Ramas užklausė ką iš šiauliečių blogerių pažįstų. Geras klausimas… Blogeriai-šiauliečiai, kur jūs, kas jūs?
