Garsiai ištarta frazė „šįvakar virtualiai gersiu vyną su draugėm“ gal kai kam ir skamba keistai, bet šiomis dienomis tai realybė. Draugai su kuriais norėtum susėsti vakare ant minkštos sofkutės, prisipilti taurę vyno ir pafilosofuoti apie gyvenimo prasmę yra išsibarstę po visą pasaulį. Ne kasdien juk nulėksi į Albaniją, Turkiją ar Čekiją. Kad ir tas pats Vilnius ar Klaipėda pasiekiami tik kas kažkelintą savaitgalį. Taigi ir tenka bendrauti virtualiai. Tuomet ir tas šiltas bendravimas prie vyno taurės yra perkeliamas į virtualybę. O ką, blogai? Sėdi sau šaltą žiemos vakarą su šiltu kompiuteriu ant kelių, apsigobus lengva pūkuota skraiste, rankoje vynas, kompiuterio ekrane pažįstamas besišypsantis veidas. Galima netgi tostą pasakyti ir kartu pakelti taurę. Galima net susidaužti jei nebijai aplieti klaviatūros. Galima juoktis iki ašarų ir komentuoti draugo veide atsirandančias juoko raukšles.

Bet ką čia aš apie virtualius vyno gėrimo seansus? Gi čia tik virtualizmo pakraštėliai palyginti su tuo kas numatoma mums ateityje. Mokslininkai prognozuoja, jog jau iki 2050 santuoka ir seksas su robotais bus tapę įprastu reiškiniu.

Nieko nuostabaus, daug kas teigia, jog žmonės jau dabar nemoka vieni su kitais bendrauti, vyną geria virtualiai, tuokiasi su video žaidimų partneriais virtualiame pasaulyje ir t.t. ir pan. Tad su robotais, kurie užprogramuojami tau pataikauti tikrai kalbą rasti bus daug lengviau. Gal jie net darys viską dėl mūsų, gal šoks prieš traukinį dėl mūsų meilės, kaip skamba Bruno Mars „Grenade“.

O gal robotai bus nepriklausomi ir ės merginoms nervus?

Ar aš pernelyg naivi tikėdamasi jog demokratijos su robotais neturėsim ir juos valdysim? O gal jie valdys mus? Keis mūsų DNR kodą, kaip pasakoja Praeivis ir prisitaikys mus prie savęs?

Ir pabaigai: Dariaus siūlomo roboto iSlave prototipas: